Visokių paukščių, žvėrių ir gyvulių balsų prisikaupė daug, laidose panaudoji vieną kitą gabalėlį ir visada padejuoji, kad vietos per maža… Tad, sakau, gal patiks šitaip ir jums, o apie garsų  puslapėlio sandarą mąstysim vėliau.

   Kodėl lakštingala, ir dar tokiu rudens metu? Todėl, kad dienos pernelyg greitai trumpėja, o norisi jau šviesos ir daugiau gyvybės gamtoje…

Benas R.

Tiesa, didelio laidų archyvo nebus, pradžioje po porą šeštadienių, ne daugiau. Juk svetainės atminties resursai riboti! Jei kiltų kolektyvinis entuziazmas prikelti iš praeities kokią konkrečią laidą, rašykite argumentuotai, Lietuvoje viskas įmanoma.

Kita vertus, niekada nemainykit galimybės pabūti gamtoje ar su žmonėmis į plastmasinį kompiuterio langą!  Nepamirškim svarbiausio iš menų – gyventi!

Benas R.

„Gelbėjimo operaciją“  atliko jaunas programuotojas Marius Jurjonas tiesiog automobilyje, kažkur tarp Pagėgių ir Šilutės. Kai jis pargrįš iš striukų atostogų, bandysime svetainėje talpinti  laidų garso  įrašus. Dabartinės LR archyvų krizės laikais kitos  galimybės padėti klausytojams nėra. Man tiktų, kad  „eitų“ MP2 formatas, nereikėtų keliskart perrašinėti, bet ar populiarūs e-grotuvai supras tą formatą? Kas išmanot, atsiliepkit, gyvenimas tęsiasi net ir šaltą vasarą.

Benas R.

Kaip būna, kai eini eini miškais, pavargsti, ir tada staiga pamatai laukymę? Pirmiausiai stabteli, apsidairai, galvą aukštyn pakeli – kas ten danguje? Paskui prisėdi, daiktus šalia pasidedi. Ar būtina ką tuoj pat veikti, planuoti – dažniausiai klausai tylos ir žiūri, kaip skruzdės tave atranda ir ima tyrinėti – kas esi ir ko gyvenime atsiradai?

Matot, atsirado šiek tiek patogesnė svetainė, pažįstami skambina ir sako – nuotraukos geresnės kokybės, dailesnis išdėstymas. Man svarbu, kad po vaizdais dabar galima rašyti daugiau žodžių, kitąkart juk norisi pasigrafomaninti. Tiesa, kol kas su Marium neradom būdo tų nuotraukų padidinti, o kartais reikia – būna tokių detalių, kurių bendram plane plika akis neskiria.

Plika akim pastebiu ir visaip džiaugiuosi, kad laidai rašantys klausytojai ir žiūrėtojai nebijo savo pavardžių ir adresų. Retas dalykas lietuviškame internete! Tai tas pats, kas nepažįstamą sutikus į akis tiesiai žiūrėti. Ne visi gali, ne visi nori, nebe daug kas išdrįsta taip, kaip visąlaik daro, pvz. Aušra Maldeikienė. Pripratom – jei tik kur kas skambina į radiją – tai tik vardais, dažnai išgalvotais, prisistato… Ar ne savoj šaly esam, ne patys sau valdžia?

Ar jau visi apsivogę ir nusikyšinę?!

Aukštyn tad galvas, į pavasarį akis kelkim!

Benas R.