Sveiki, kas čia pataikėte!

Susikūriau tokį langelį  į Jus, o dar nežinau, ką čia veikti…

Kaip būna, kai eini eini miškais, pavargsti, ir tada staiga pamatai laukymę? Pirmiausiai stabteli, apsidairai, galvą aukštyn pakeli – kas ten danguje? Paskui prisėdi, daiktus šalia pasidedi. Ar būtina ką tuoj pat veikti, planuoti – dažniausiai klausai tylos ir žiūri, kaip skruzdės tave atranda ir ima tyrinėti – kas esi ir ko gyvenime atsiradai?

Matot, atsirado šiek tiek patogesnė svetainė, pažįstami skambina ir sako – nuotraukos geresnės kokybės, dailesnis išdėstymas. Man svarbu, kad po vaizdais dabar galima rašyti daugiau žodžių, kitąkart juk norisi pasigrafomaninti. Tiesa, kol kas su Marium neradom būdo tų nuotraukų padidinti, o kartais reikia – būna tokių detalių, kurių bendram plane plika akis neskiria.

Plika akim pastebiu ir visaip džiaugiuosi, kad laidai rašantys klausytojai ir žiūrėtojai nebijo savo pavardžių ir adresų. Retas dalykas lietuviškame internete! Tai tas pats, kas nepažįstamą sutikus į akis tiesiai žiūrėti. Ne visi gali, ne visi nori, nebe daug kas išdrįsta taip, kaip visąlaik daro, pvz. Aušra Maldeikienė. Pripratom – jei tik kur kas skambina į radiją – tai tik vardais, dažnai išgalvotais, prisistato… Ar ne savoj šaly esam, ne patys sau valdžia?

Ar jau visi apsivogę ir nusikyšinę?!

Aukštyn tad galvas, į pavasarį akis kelkim!

Benas R.

Įrašas paskelbtas temoje Naujienos. Išsisaugokite pastovią nuorodą.