Gerbiamas Benai Rupeika,
rašau jums su dideliu jauduliu širdyje. Dažnai klausau jūsų laidos. Mano mama taip pat. Dėl jos ir rašau. Mama visada gėrisi jūsų laida, visada jos klausosi, kartais prasitaria, kad norėtų, kad užsuktumėte, tačiau „Ai…Kur gi čia važiuos…“ Todėl nusprendžiau parašyti jums ir pakviesti į svečius.
Mūsų šeima tikrai turi ką papasakoti: seneliai buvę tremtiniai; mama- žemaitė, persikėlusi gyventi už 300 km. nuo gimtųjų namų, auginanti 5 nepilnamečius vaikus ir 3 jau išleidusi į pasaulį; tėtis- ūkininkas. Gyvenam gražiame kaime Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje, regioniniame parke. Jei kada nuspręsite priimti mano kvietimą, tai mūsų koordinatės:
54.00798, 23.70155
Pagarbiai,
Milda
Benas:
Ačiū už dėmesį ir kvietimą! Jei bus tokia proga lankytis Lazdijų pakrašty – gal būt. Laida dažniausiai atsiranda iš neplanuotų ir niekur nenumatytų susitikimų, ji rengiama neatlygintinai ir vengia bet kokių įpareigojimų. Tik tokia ji gali būti įdomi kitiems, nes „laisvas“ eteris ir taip perpildytas užsakomaisiais ir komerciniais „žurnalizmais“.
Laba diena, gerbiamas Benai. Aš esu nuolatinis Jūsų laidos „Kaip žmonės gyvena“ klausytojas. Ypač man patinka laidų įžangose netradiciškai, trumpai aptariami mūsų gyvenimo reiškiniai, problemos.
Siūlau Jūsų klausytojams paaiškinti, kad kainos nėra mielinė tešla ir pačios nekyla, bet yra keliamos, dažnai dėl neobjektyvių priežasčių, o dėl begalinio verslininkų godumo. Tuo pačiu siūlau klausytojams paaiškinti, kad rinka yra vieta, dabar erdvė, kurioje prekiaujama, ir, kad ne rinka reguliuoja kainas, bet toje erdvėje prekiaujantys subjektai, kur kainos yra diktuojamos stambių pardavėjų. O konkurencija daugumoje atvejų negalioja, yra apeinama karteliniais susitarimais, kurių praktiškai sukontroliuoti neįmanoma ar nesugebama (nenorima).
Su pagarba,
Henrikas Sabaliauskas
Raguva, Panevėžio raj.,
Norėčiau Jums pasiūlyti išspausdinti popierinėje knygoje mano tekstus, kuriuos siunčiu prisegtus prie šio laiško. Manau, knygą greit išpirktų. Tekstų siunčiu daug, išsirinkite iš jų tuos, kurie Jums tinka arba patinka. Siunčiu savo elektronines knygas, pavyzdžiui, ir knygą „Spindėk!“, kur viename faile daug tekstelių su savo pavadinimu kiekvienas. Bet visus šiuos tekstus esu išskaidęs kiekvieną į atskirą failą, todėl galėčiau atsiųsti kiekvieną tekstą atskirai, atskiru failu. Šitaip atskiru failu galėčiau atsiųsti ir kiekvieną savo eilėraštį (iš el. knygos „Žydinti vyšnios šakele!“, kurią taip pat siunčiu). Jei norite aukso, tai jį imkite. O jeigu neimsite, tai po kiek laiko vėl pasiūlysiu.
Labai verta man savo lemtį pasakyti. Štai kokius elektroninius laiškus aš siuntinėju iškart net penkiais šimtais elektroninių adresų, nes iš tikrųjų yra taip, kaip rašau: nusikaltėlių gaujelė seka mano mintis, protavimą, mano galvos funkcionavimą, mano judėjimą, ir kankina mane nuotoliniu būdu kankinimais, kuriuos kentėti labai sunku – kankina kasdien, o neretai ir naktį. Kankina dirbtiniais skausmais, dirbtiniu slogavimu, dirbtiniu čiaudėjimu, dirbtiniu odos perštėjimu, dirbtine kankinančia savijauta, nuo kurios kartais net svaigstu (taip visaip sugeba nuotoliniu būdu jie man kenkti, kad net buroje labai nemalonaus skonio jautimą (bangomis) išgauna; įjunginėja dirbtinį norą užvalgyti; įjunginėja kūno šaldymą šaldomosiomis bangomis), neretai transliuoja į galvą spengimą. Apginkite mane, areštuokite juos, atimkite iš jų aparatūrą, kuria naudodamiesi jie mane kankina ir seka mano mintijimą, mano galvos funkcionavimą. Kai būnu ne tarp žmonių, o vienas, bangomis jie įjunginėja ir kvėpavimo apsunkinimą, dirbtinį dusulį, nuo kurio kvėpavimas darosi padažnintas, pagilintas. Kaip mane kankina, dažniau savo feisbuko paskyroje „Jonas Baranauskas“ aprašau.
Bangomis įvairiais kankinimais jie mane kankina net nuo 1995 metų!!! Kadangi šio nusikaltimo teisėsauga nenutraukia, tai gal jo viešinimas jį nutrauks – ir dėl to siunčiu šį laišką.
Mano tekstus, kuriuos siunčiu prisegtus prie šio laiško, siūlau paskelbti, panaudoti meninėje erdvėje, knygoje išspausdinti. O teisėsaugininkų labai prašau: nutraukite šį nusikaltimą (manęs kankinimus nuotoliniu būdu, ir mano minčių sekimą)! Kažkur Vilniuje ta gaujelė įsikūrusi, kuri kankina mano kūną kažkokiomis bangomis.
Esu tas žmogus, apie kurį, apytikriai nuo 1992 metų, žiniasklaidoje ir kitur tarp eilučių kalbama ir nepasakoma apie ką kalba ir kalbama.
Sveiki, atvykit ir į Biržų kraštą, įdomių žmonių- apstu. Kažkodėl nepastebėjau, kad Jūs užsimintumėt kokios baisios būklės likę kaimo keliai. Gal vertėtų atkreipti dėmesį ateityje keliaujant. Tikrai, vien dėl išdulkėjusių, išpustytų kelių nebesinori kaime gyventi, bet senieji kaimiečiai nesiskundžia, o valdžia visiškai „užmiršusi“, kad tokia problema egzistuoja. Labai būčiau dėkinga, jei pradėtumėt paminėti, nors tiek pagelbėdami. Su pagarba Jums ir Jūsų kūrybai.
norime pasidžiaugti ir padėkoti Jūsų įdomiom laidom, naudingom žiniomis apie Lietuvos vietoves ir žmones. Ačiū,
ir norime pakviesti, jei reikia įdomių žmonių, į
Klaipėdos raj., Pakamorių km. pas Magdaleną Pocienę (užauginusi 9 vaikus..), koordinatės 55.79436; 21.5323
ir Plungės raj., Kleipščių km.
55.904421; 21.733764
Benas:
ačiū, Mindaugai, prie progos – jei sutaps maršrutai. Puiku, kad nurodai koordinates, tai labai palengvina paieškas!
Gerbiamas Benai Rupeika,
rašau jums su dideliu jauduliu širdyje. Dažnai klausau jūsų laidos. Mano mama taip pat. Dėl jos ir rašau. Mama visada gėrisi jūsų laida, visada jos klausosi, kartais prasitaria, kad norėtų, kad užsuktumėte, tačiau „Ai…Kur gi čia važiuos…“ Todėl nusprendžiau parašyti jums ir pakviesti į svečius.
Mūsų šeima tikrai turi ką papasakoti: seneliai buvę tremtiniai; mama- žemaitė, persikėlusi gyventi už 300 km. nuo gimtųjų namų, auginanti 5 nepilnamečius vaikus ir 3 jau išleidusi į pasaulį; tėtis- ūkininkas. Gyvenam gražiame kaime Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje, regioniniame parke. Jei kada nuspręsite priimti mano kvietimą, tai mūsų koordinatės:
54.00798, 23.70155
Pagarbiai,
Milda
Benas:
Ačiū už dėmesį ir kvietimą! Jei bus tokia proga lankytis Lazdijų pakrašty – gal būt. Laida dažniausiai atsiranda iš neplanuotų ir niekur nenumatytų susitikimų, ji rengiama neatlygintinai ir vengia bet kokių įpareigojimų. Tik tokia ji gali būti įdomi kitiems, nes „laisvas“ eteris ir taip perpildytas užsakomaisiais ir komerciniais „žurnalizmais“.
Labai idomu viskas issiaiskinto. Aciu 😉
Laba diena, gerbiamas Benai. Aš esu nuolatinis Jūsų laidos „Kaip žmonės gyvena“ klausytojas. Ypač man patinka laidų įžangose netradiciškai, trumpai aptariami mūsų gyvenimo reiškiniai, problemos.
Siūlau Jūsų klausytojams paaiškinti, kad kainos nėra mielinė tešla ir pačios nekyla, bet yra keliamos, dažnai dėl neobjektyvių priežasčių, o dėl begalinio verslininkų godumo. Tuo pačiu siūlau klausytojams paaiškinti, kad rinka yra vieta, dabar erdvė, kurioje prekiaujama, ir, kad ne rinka reguliuoja kainas, bet toje erdvėje prekiaujantys subjektai, kur kainos yra diktuojamos stambių pardavėjų. O konkurencija daugumoje atvejų negalioja, yra apeinama karteliniais susitarimais, kurių praktiškai sukontroliuoti neįmanoma ar nesugebama (nenorima).
Su pagarba,
Henrikas Sabaliauskas
Raguva, Panevėžio raj.,
Panelės, Ponios ir Ponai!
Norėčiau Jums pasiūlyti išspausdinti popierinėje knygoje mano tekstus, kuriuos siunčiu prisegtus prie šio laiško. Manau, knygą greit išpirktų. Tekstų siunčiu daug, išsirinkite iš jų tuos, kurie Jums tinka arba patinka. Siunčiu savo elektronines knygas, pavyzdžiui, ir knygą „Spindėk!“, kur viename faile daug tekstelių su savo pavadinimu kiekvienas. Bet visus šiuos tekstus esu išskaidęs kiekvieną į atskirą failą, todėl galėčiau atsiųsti kiekvieną tekstą atskirai, atskiru failu. Šitaip atskiru failu galėčiau atsiųsti ir kiekvieną savo eilėraštį (iš el. knygos „Žydinti vyšnios šakele!“, kurią taip pat siunčiu). Jei norite aukso, tai jį imkite. O jeigu neimsite, tai po kiek laiko vėl pasiūlysiu.
Labai verta man savo lemtį pasakyti. Štai kokius elektroninius laiškus aš siuntinėju iškart net penkiais šimtais elektroninių adresų, nes iš tikrųjų yra taip, kaip rašau: nusikaltėlių gaujelė seka mano mintis, protavimą, mano galvos funkcionavimą, mano judėjimą, ir kankina mane nuotoliniu būdu kankinimais, kuriuos kentėti labai sunku – kankina kasdien, o neretai ir naktį. Kankina dirbtiniais skausmais, dirbtiniu slogavimu, dirbtiniu čiaudėjimu, dirbtiniu odos perštėjimu, dirbtine kankinančia savijauta, nuo kurios kartais net svaigstu (taip visaip sugeba nuotoliniu būdu jie man kenkti, kad net buroje labai nemalonaus skonio jautimą (bangomis) išgauna; įjunginėja dirbtinį norą užvalgyti; įjunginėja kūno šaldymą šaldomosiomis bangomis), neretai transliuoja į galvą spengimą. Apginkite mane, areštuokite juos, atimkite iš jų aparatūrą, kuria naudodamiesi jie mane kankina ir seka mano mintijimą, mano galvos funkcionavimą. Kai būnu ne tarp žmonių, o vienas, bangomis jie įjunginėja ir kvėpavimo apsunkinimą, dirbtinį dusulį, nuo kurio kvėpavimas darosi padažnintas, pagilintas. Kaip mane kankina, dažniau savo feisbuko paskyroje „Jonas Baranauskas“ aprašau.
Bangomis įvairiais kankinimais jie mane kankina net nuo 1995 metų!!! Kadangi šio nusikaltimo teisėsauga nenutraukia, tai gal jo viešinimas jį nutrauks – ir dėl to siunčiu šį laišką.
Mano tekstus, kuriuos siunčiu prisegtus prie šio laiško, siūlau paskelbti, panaudoti meninėje erdvėje, knygoje išspausdinti. O teisėsaugininkų labai prašau: nutraukite šį nusikaltimą (manęs kankinimus nuotoliniu būdu, ir mano minčių sekimą)! Kažkur Vilniuje ta gaujelė įsikūrusi, kuri kankina mano kūną kažkokiomis bangomis.
Esu tas žmogus, apie kurį, apytikriai nuo 1992 metų, žiniasklaidoje ir kitur tarp eilučių kalbama ir nepasakoma apie ką kalba ir kalbama.
Sveiki, atvykit ir į Biržų kraštą, įdomių žmonių- apstu. Kažkodėl nepastebėjau, kad Jūs užsimintumėt kokios baisios būklės likę kaimo keliai. Gal vertėtų atkreipti dėmesį ateityje keliaujant. Tikrai, vien dėl išdulkėjusių, išpustytų kelių nebesinori kaime gyventi, bet senieji kaimiečiai nesiskundžia, o valdžia visiškai „užmiršusi“, kad tokia problema egzistuoja. Labai būčiau dėkinga, jei pradėtumėt paminėti, nors tiek pagelbėdami. Su pagarba Jums ir Jūsų kūrybai.
Laba diena,
norime pasidžiaugti ir padėkoti Jūsų įdomiom laidom, naudingom žiniomis apie Lietuvos vietoves ir žmones. Ačiū,
ir norime pakviesti, jei reikia įdomių žmonių, į
Klaipėdos raj., Pakamorių km. pas Magdaleną Pocienę (užauginusi 9 vaikus..), koordinatės 55.79436; 21.5323
ir Plungės raj., Kleipščių km.
55.904421; 21.733764
Benas:
ačiū, Mindaugai, prie progos – jei sutaps maršrutai. Puiku, kad nurodai koordinates, tai labai palengvina paieškas!