Sveiki, Benai!
Nerašau Tamstai asmeniškai, turit juk ir be tokių “raštų” skaitymo kas veikti. O ir kas iš to, kad dviese paplepėsim? Čia juk vieta, kurioje ir kiti gali “pasiganyti”.
Patiko šios dienos laida, kaip, beje, ir visos kitos. Pavarėt, kaip reikiant apie tuos, kurie po 1991 galėjo padaryti daug, tiek vardan Tos, bet… Dabar jie sako, kad laiko buvo nedaug, bet per tą nedaug laiko, kiek išaugo pilių? Rūmų? Kiek gražių vietų tapo neprieinamonis ir aptvertomis su užrašais: ”Privati valda.Toliau – pikti šunys!” Kiek pasikorė? Degradavo? Išsibėgiojo? Negimė? Kiek nebetiki niekuo ir nebekovos už savo[!!!]tėvynę, nes ją tapatina su valdžioj sėdinčia vilkų ruja, kuri džiugina tautą įkišusi už grotų banditą Daktarą, nors tokių, kaip anas, pačioj valdžioj – šimtai.
Kaip galima didžiuotis, sėdint valdžioj ir privedus tautą iki tokios degradacijos, ar ja užkrėtus tautą?!!!
Laisvė-įpareigojantis žodis ir labai svarbus kiekvienai, save gerbiančiai tautai. Mums buvo pasakyta, jog nuo tų ir tų metų, tos ir tos dienos bus laisvė… Mes ir laukėm tos dienos – vieni, kad prisivogtų “sovietikų” sukurto turto, kiti – kad, pasinaudodami pareigom, pralobtų, dar kiti – kad galėtų pašūkaliot, jog komunistai žmogžudžiai [nors laisvai šaliai juos išrinko vadovais], treti – kad visam laikui pabėgtų iš Tėvynės…
Sveiki,
pasidairęs po komentarus, jau galandu žirkles besaikiams rašiniams karpyti. Tokių vos keli, bet primenu paprastą taisyklę – nerašyk, arba nekalbėk to, ko apie save išgirsti nenori. Kol kas šiuo adresu būrėsi žmonės, kuriais daug kam pasididžiuoju.
Kitas dalykas – ką siūlydami, sudarykit galimybę kaip nors su jumis susisiekti. Nebūtina juk adresus ar kitus žmonių duomenis viešai skelbti – rašykit man asmeniškai. Gal svetainė neberodo elektroninio pašto? Va, tuoj pabandysiu pats, jei nebus – rašau dar kartą: benas@lrt.lt
Benas.R.
Užtenka vieno ar poros eilėraščių, kad liktum literatūros istorijoje, o šis grakštus ir lengvas kaip snaigė kūrinėlis – neabejotino Laimos Petronienės talento liudijimas!
Man labai patiko Vareikio pastebėjimai apie sovietines politines padugnes, kurios nepriklausomoje Lietuvoje iškilo š paviršių, užvaldė visas paprastų žmonių sukurtas gėrybes ir dabar iš valdžios olimfo diktuoja savo valią be jokios sąžinės, doros ir atsakomybės dėl tėvynės likimo. Nežinau kaip bevertinti čaplikinį vidreikalų ministrą, kuris pats nesilaiko įstatymų, o iš kitų reikalauja jų laikytis. Kažkaip nesueina galai. Tai gal taip vadinamo žmogiškojo faktoriaus visai nebereikia paisyti mūsų gyvenime. Sustatykime poligrafus minesterijose, verslo įmonėse, parduotuvėse, kalėjimuose-visur visur ant kiekvieno kampo. Vietoje subjektyvių operatorių jų valdymą patikėkime Europoje apmokintiems operatoriams. Ir visiems melagiams, savanaudžiams ypač valdžioje bus šakės. Nebereikės nei mokęsčių rinkėjų nei policininkų, nei teisėjų, nei MIN, FIN, FNTT ir daugybės kitų biurokratinių institucijų. Bet, deja taip niekados nebus. Idealiausia būtų, jei prie nykstančios alairtuvėlės vairo stotų drąsus, doras , dėl turtų ir garbės sąžinės nepraradęs žmogus.
Dabar, kai kilo “poligrafinis skandalas”, pasidomėjau, kas yra tas POLIGRAFAS?
Tai prietaisas, registruojantis žmogaus reakcijas į užduodamus klausimus. Rezultatai didele dalimi priklauso nuo klausimus užduodančio OPERATORIAUS. Pastarąjam yra neribotos galimybės išgauti norimus rezultatus, todėl JOKIAME PASAULIO TEISME tyrimai poligrafu nelaikomi įrodymais. Tai tik priemonė, galinti nukreipti tyrėjus reikiama kryptimi tolesniuose tyrimuose – ir nieko daugiau.
Pasodinkit prie poligrafo popiežių, ir klausimus užduodantis operatorius galės taip jį “apklausti”, kad popiežius bus pripažintas didžiausiu pasaulio nusikaltėliu…
To negalėjo nežinoti VRM ministras, bet FNTT vadovai buvo pašalinti vien remiantis poligrafo parodymais.
Beje, tokia Stankūnaitė su Ūsu irgi buvo tirti poligrafu. Abu tyrimo neatlaikė, kaip sakoma, per visus galus, bet Stankūnaitė ne tik nepatraukta baudžiamojon atsakomybėn, atvirkščiai – valstybė jos apsaugai skiria po 40000 Lt/mėn, vežioja valdišku autobusu – už mokesčių mokėtojų pinigus…
TSRS sugriovė Gorbačiovo pradėtas viešumas, kai buvo praskleistas “valstybinių paslapčių” šydas ir paaiškėjo, jog monstras stovi ant molinių kojų ir yra visai ne koks socialistinio rojaus milžinas, septynmyliais žingsniais žengiantis į komunizmą, o turtų ir prabangos ištroškusių, jokių moralinių vertybių neturinčių menkystų – vagių, sukčių, aferistų, kombinatorių – valstybė, kurios valdžios viršūnėse buvo susodinti palaižūnai, kvailiai, arba tos pačios menkystos…
Dalis tokių pat menkystų prasibrovė ir į dabartinės Lietuvos valdžią… Nagais ir dantimis jie laikosi įsikibę savo šiltų postų, savo juodus darbus dangsto begale “valstybės paslapčių” ir pasiruošę bet kokia kaina pergraužti gerklę bet kam, kas pasikėsins į jų prisigrobtus turtus ar užimamą padėtį.
Garbingi FNTT karininkai išdrįso mesti iššūkį Lietuvos melžėjams, oligarchams ir verslo kombinatorių gvardijai – pasikapstė po “garbingų verslininkų” daržus ir pradėjo rauti piktžoles. Atsako ilgai laukti neteko. “Poligrafinės teisės” apologetai smogė iš peties – karininkai nedelsiant buvo paskelbti NETEKUSIAIS TEISĖS DIRBTI SU PASLAPTIMIS ir išmesti į gatvę.
Nepaisant to, kad vos ne šventuoju paskelbto POLIGRAFO parodymai niekur pasaulyje nėra laikomi patikimais, ir tik neišmanėliai nesupranta, jog tie parodymai daugiausiai priklauso ne nuo bejausmės dėžės, o nuo už jos sėdinčio ir klausimus formuluojančio OPERATORIAUS. Jo valioje tuos klausimus suformuluoti ir susukti taip, kad ir didžiausias nusikaltėlis gali būti pripažintas angelu, o visiškai nekaltas – didžiausiu melagiu ir nusikaltėliu.
O dabar pamąstykit apie tuos, kurie iš paskutiniųjų priešinasi Antikorupcinės komisijos išvadoms ir gina POLIGRAFINĘ TEISĘ. Ar neturėtumėt pasistengti, kad per ateinančius rinkimus jie būtų išmėžti iš Seimo? Geriausiai – visiems laikams!
Sveiki,
rudenį važiavau senelių kapų aplankyti, Mažeikų rajonas.Trumpai šnektelėjau su tokiu, kaip dabar madinga sakyti, charizmatišku ūkininku( o per metus aš jų pašnekinu šimtus, nes mano darbas toks), kad manau , jog Jums jo neparodyti būtų didelis griekas.O jau išvaizda!Manau, kad jo nuotraukos papuoštų ne tik jūsų puslapį, bet ir Lietuvos reklaminį leidinį kokiai tarptautinei parodai.Tikras Žaldokas! Ta mintis nepalieka jau pusmetis.Kadangi dirbu Vilniaus firmoje, galiu apsiimti Jus pristatyti į vietą, o atsisveikinant padovanoti neseniai išleistą vieno žurnalisto knygą, kurią šiuolaikinio sintetinio skaitalo sraute prarijau per naktį kaip deguonies porciją.
Nežinau, ar nors kiek sudominau, jei taip, ieškočiau kontakto.
Manau , kad nesunkiai rastumete
mano adresą.
Su didele pagarba Jums:
Romas P.
Sveiki, gerbiamas B.Rupeika,
Lietuviams nebūdinga taip ilgai minėti II-ąjį Pasaulinį karą. Karas gydo žmonių aistras, net patys didžiausi priešai susitaiko. Praeina kuris laikas, užgyja žaizdos, iš griuvėsių pakyla nauji pastatai, džiaugsmu prasiveržia naujas gyvenimas. Istorinė atmintis turi būti pažymima kultūriniu lygmeniu, o ne socialiniu perversmu.
Aldona
Didžiai gerb. p.Benai! Svetainės tituliniame puslapyje kaip nesidangstymo internete pavyzdį pateiki Maldeikienę. Ir aš anksčiau maniau, kad ji ,,kieta ekonomistė” ir yra duoną dorai užsidirbančių bei turtuoliams kapitalą sukraunančių žmonių gynėja. Bet kai ji vienoje Tv laidoje laidoje pasiūlė parsiduoti močiutėms gimtą žemę, ir tokiu būdu prisidurti prie pensijos, P. Aušros autoritetas mano akyse labai krito. Mano galva, ji yra atitrūkus nuo šiandieninės realybės, visiškai nepažįsta varguolių gyvenimo, neįsiklauso į jų širdies balsą. O, kaip žinia, kuriamos teorijos be praktinio pamato, be įsigilinimo į masinio skurdo priežastis yra tik ,,sausa šaka”. Taigi, ir susimastai žmogus; juk kokie ekonomikos pamatų klojėjai, tokia ir ekonomika, toks dabartinis gyvenimas Lietuvoje.
Sveiki, Benai!
Nerašau Tamstai asmeniškai, turit juk ir be tokių “raštų” skaitymo kas veikti. O ir kas iš to, kad dviese paplepėsim? Čia juk vieta, kurioje ir kiti gali “pasiganyti”.
Patiko šios dienos laida, kaip, beje, ir visos kitos. Pavarėt, kaip reikiant apie tuos, kurie po 1991 galėjo padaryti daug, tiek vardan Tos, bet… Dabar jie sako, kad laiko buvo nedaug, bet per tą nedaug laiko, kiek išaugo pilių? Rūmų? Kiek gražių vietų tapo neprieinamonis ir aptvertomis su užrašais: ”Privati valda.Toliau – pikti šunys!” Kiek pasikorė? Degradavo? Išsibėgiojo? Negimė? Kiek nebetiki niekuo ir nebekovos už savo[!!!]tėvynę, nes ją tapatina su valdžioj sėdinčia vilkų ruja, kuri džiugina tautą įkišusi už grotų banditą Daktarą, nors tokių, kaip anas, pačioj valdžioj – šimtai.
Kaip galima didžiuotis, sėdint valdžioj ir privedus tautą iki tokios degradacijos, ar ja užkrėtus tautą?!!!
Laisvė-įpareigojantis žodis ir labai svarbus kiekvienai, save gerbiančiai tautai. Mums buvo pasakyta, jog nuo tų ir tų metų, tos ir tos dienos bus laisvė… Mes ir laukėm tos dienos – vieni, kad prisivogtų “sovietikų” sukurto turto, kiti – kad, pasinaudodami pareigom, pralobtų, dar kiti – kad galėtų pašūkaliot, jog komunistai žmogžudžiai [nors laisvai šaliai juos išrinko vadovais], treti – kad visam laikui pabėgtų iš Tėvynės…
Sveiki,
pasidairęs po komentarus, jau galandu žirkles besaikiams rašiniams karpyti. Tokių vos keli, bet primenu paprastą taisyklę – nerašyk, arba nekalbėk to, ko apie save išgirsti nenori. Kol kas šiuo adresu būrėsi žmonės, kuriais daug kam pasididžiuoju.
Kitas dalykas – ką siūlydami, sudarykit galimybę kaip nors su jumis susisiekti. Nebūtina juk adresus ar kitus žmonių duomenis viešai skelbti – rašykit man asmeniškai. Gal svetainė neberodo elektroninio pašto? Va, tuoj pabandysiu pats, jei nebus – rašau dar kartą: benas@lrt.lt
Benas.R.
Užtenka vieno ar poros eilėraščių, kad liktum literatūros istorijoje, o šis grakštus ir lengvas kaip snaigė kūrinėlis – neabejotino Laimos Petronienės talento liudijimas!
Parašysiu tau laišką sniege
Ir atskrisiu sidabro snaige,
Apkabinsiu baltaisiais sparnais
Ir laikysiu kol skausmas praeis.
Jis praeina, nes laikinas jis.
Tai tik amžiais kaupta patirtis.
Meilė niekad negimsta skausme,
Ji užgimsta jaukiam tyrume.
Ji išgydo skausmus ir bėdas,
Ji ištaiso skriaudas ir klaidas.
Meilė – tu, ji tava prigimtis,
Tik klausyk, ką širdis tau sakys.
Parašysiu tau laišką sniege
Ir atskrisiu baltąja snaige…
Kai ištirps širdyje tau ledai
Pamatysi, kad meilė tenai.
SEKMES, BENAI.
Man labai patiko Vareikio pastebėjimai apie sovietines politines padugnes, kurios nepriklausomoje Lietuvoje iškilo š paviršių, užvaldė visas paprastų žmonių sukurtas gėrybes ir dabar iš valdžios olimfo diktuoja savo valią be jokios sąžinės, doros ir atsakomybės dėl tėvynės likimo. Nežinau kaip bevertinti čaplikinį vidreikalų ministrą, kuris pats nesilaiko įstatymų, o iš kitų reikalauja jų laikytis. Kažkaip nesueina galai. Tai gal taip vadinamo žmogiškojo faktoriaus visai nebereikia paisyti mūsų gyvenime. Sustatykime poligrafus minesterijose, verslo įmonėse, parduotuvėse, kalėjimuose-visur visur ant kiekvieno kampo. Vietoje subjektyvių operatorių jų valdymą patikėkime Europoje apmokintiems operatoriams. Ir visiems melagiams, savanaudžiams ypač valdžioje bus šakės. Nebereikės nei mokęsčių rinkėjų nei policininkų, nei teisėjų, nei MIN, FIN, FNTT ir daugybės kitų biurokratinių institucijų. Bet, deja taip niekados nebus. Idealiausia būtų, jei prie nykstančios alairtuvėlės vairo stotų drąsus, doras , dėl turtų ir garbės sąžinės nepraradęs žmogus.
Dabar, kai kilo “poligrafinis skandalas”, pasidomėjau, kas yra tas POLIGRAFAS?
Tai prietaisas, registruojantis žmogaus reakcijas į užduodamus klausimus. Rezultatai didele dalimi priklauso nuo klausimus užduodančio OPERATORIAUS. Pastarąjam yra neribotos galimybės išgauti norimus rezultatus, todėl JOKIAME PASAULIO TEISME tyrimai poligrafu nelaikomi įrodymais. Tai tik priemonė, galinti nukreipti tyrėjus reikiama kryptimi tolesniuose tyrimuose – ir nieko daugiau.
Pasodinkit prie poligrafo popiežių, ir klausimus užduodantis operatorius galės taip jį “apklausti”, kad popiežius bus pripažintas didžiausiu pasaulio nusikaltėliu…
To negalėjo nežinoti VRM ministras, bet FNTT vadovai buvo pašalinti vien remiantis poligrafo parodymais.
Beje, tokia Stankūnaitė su Ūsu irgi buvo tirti poligrafu. Abu tyrimo neatlaikė, kaip sakoma, per visus galus, bet Stankūnaitė ne tik nepatraukta baudžiamojon atsakomybėn, atvirkščiai – valstybė jos apsaugai skiria po 40000 Lt/mėn, vežioja valdišku autobusu – už mokesčių mokėtojų pinigus…
TSRS sugriovė Gorbačiovo pradėtas viešumas, kai buvo praskleistas “valstybinių paslapčių” šydas ir paaiškėjo, jog monstras stovi ant molinių kojų ir yra visai ne koks socialistinio rojaus milžinas, septynmyliais žingsniais žengiantis į komunizmą, o turtų ir prabangos ištroškusių, jokių moralinių vertybių neturinčių menkystų – vagių, sukčių, aferistų, kombinatorių – valstybė, kurios valdžios viršūnėse buvo susodinti palaižūnai, kvailiai, arba tos pačios menkystos…
Dalis tokių pat menkystų prasibrovė ir į dabartinės Lietuvos valdžią… Nagais ir dantimis jie laikosi įsikibę savo šiltų postų, savo juodus darbus dangsto begale “valstybės paslapčių” ir pasiruošę bet kokia kaina pergraužti gerklę bet kam, kas pasikėsins į jų prisigrobtus turtus ar užimamą padėtį.
Garbingi FNTT karininkai išdrįso mesti iššūkį Lietuvos melžėjams, oligarchams ir verslo kombinatorių gvardijai – pasikapstė po “garbingų verslininkų” daržus ir pradėjo rauti piktžoles. Atsako ilgai laukti neteko. “Poligrafinės teisės” apologetai smogė iš peties – karininkai nedelsiant buvo paskelbti NETEKUSIAIS TEISĖS DIRBTI SU PASLAPTIMIS ir išmesti į gatvę.
Nepaisant to, kad vos ne šventuoju paskelbto POLIGRAFO parodymai niekur pasaulyje nėra laikomi patikimais, ir tik neišmanėliai nesupranta, jog tie parodymai daugiausiai priklauso ne nuo bejausmės dėžės, o nuo už jos sėdinčio ir klausimus formuluojančio OPERATORIAUS. Jo valioje tuos klausimus suformuluoti ir susukti taip, kad ir didžiausias nusikaltėlis gali būti pripažintas angelu, o visiškai nekaltas – didžiausiu melagiu ir nusikaltėliu.
O dabar pamąstykit apie tuos, kurie iš paskutiniųjų priešinasi Antikorupcinės komisijos išvadoms ir gina POLIGRAFINĘ TEISĘ. Ar neturėtumėt pasistengti, kad per ateinančius rinkimus jie būtų išmėžti iš Seimo? Geriausiai – visiems laikams!
Sveiki,
rudenį važiavau senelių kapų aplankyti, Mažeikų rajonas.Trumpai šnektelėjau su tokiu, kaip dabar madinga sakyti, charizmatišku ūkininku( o per metus aš jų pašnekinu šimtus, nes mano darbas toks), kad manau , jog Jums jo neparodyti būtų didelis griekas.O jau išvaizda!Manau, kad jo nuotraukos papuoštų ne tik jūsų puslapį, bet ir Lietuvos reklaminį leidinį kokiai tarptautinei parodai.Tikras Žaldokas! Ta mintis nepalieka jau pusmetis.Kadangi dirbu Vilniaus firmoje, galiu apsiimti Jus pristatyti į vietą, o atsisveikinant padovanoti neseniai išleistą vieno žurnalisto knygą, kurią šiuolaikinio sintetinio skaitalo sraute prarijau per naktį kaip deguonies porciją.
Nežinau, ar nors kiek sudominau, jei taip, ieškočiau kontakto.
Manau , kad nesunkiai rastumete
mano adresą.
Su didele pagarba Jums:
Romas P.
Sveiki, gerbiamas B.Rupeika,
Lietuviams nebūdinga taip ilgai minėti II-ąjį Pasaulinį karą. Karas gydo žmonių aistras, net patys didžiausi priešai susitaiko. Praeina kuris laikas, užgyja žaizdos, iš griuvėsių pakyla nauji pastatai, džiaugsmu prasiveržia naujas gyvenimas. Istorinė atmintis turi būti pažymima kultūriniu lygmeniu, o ne socialiniu perversmu.
Aldona
Didžiai gerb. p.Benai! Svetainės tituliniame puslapyje kaip nesidangstymo internete pavyzdį pateiki Maldeikienę. Ir aš anksčiau maniau, kad ji ,,kieta ekonomistė” ir yra duoną dorai užsidirbančių bei turtuoliams kapitalą sukraunančių žmonių gynėja. Bet kai ji vienoje Tv laidoje laidoje pasiūlė parsiduoti močiutėms gimtą žemę, ir tokiu būdu prisidurti prie pensijos, P. Aušros autoritetas mano akyse labai krito. Mano galva, ji yra atitrūkus nuo šiandieninės realybės, visiškai nepažįsta varguolių gyvenimo, neįsiklauso į jų širdies balsą. O, kaip žinia, kuriamos teorijos be praktinio pamato, be įsigilinimo į masinio skurdo priežastis yra tik ,,sausa šaka”. Taigi, ir susimastai žmogus; juk kokie ekonomikos pamatų klojėjai, tokia ir ekonomika, toks dabartinis gyvenimas Lietuvoje.