Labas, Benai,
labai laiku šeštadienį pasikvietei Arvydą Juozaitį. Diena po dienos klausydamas Čekuolio kliedėjimų ir matydamas jį ekrane maniau, kad nebeištversiu. Kadangi turiu šiokią tokią patirtį atominėje energetikoje (vienas iš nedaugelio lietuvių, kuriems buvo leista nuodugniai susipažinti su Limerick atomine elektrine JAV; dalis studijų KPI buvo elektros tinklai ir sistemos, teko aiškintis Vienos konvenciją dėl branduolinės žalos ir vesti neviešintas derybas su Baltarusija dėl branduolinio kuro tiekimo iš Rusijos), tai man buvo ypač sunku klausyti Čekuolio kliedėjimų. Parašiau komentarus Delfi. Džiugu, kad 99 proc. komentatorių bendraminčiai, bet liūdna, kad tikrai kvalifikuotų komentarų gal kokia 10.
Tik ką dar kartą perklausiau laidą su Juozaičiu – pasidarė lengviau. Benai nepasiduok, kaip sakė Arvydas – važiuok tiesiai.
Dėkui už laidas ir nuotraukas.
Virgilijus
Sveiki. Įdomu būtų sužinoti Arvydo Juozaičio nuomonę apie alternatyvius būdus stabdyti evakuaciją iš Lietuvos. Galbūt Jis galėtų pasiūlyti, ką nors kitoniško. Dar viena mano siūloma tema – žmonių susvetimėjimas, kuris yra dabartinė vyraujanti bendravimo forma. Įdomu būtų sužinoti šio reiškinio priežastis. Tik labai prašau nešnekėti apie rinkimus, nes tikrai išjungsiu.
Laba diena,
ačiū Jums, gerbiamas Benai už įdomias, turiningas laidas su Lietuvos mažų kaimelių ir vienkiemių žmonėmis. Kiekvieną šeštadienį aš, mano mama ir mūsų sena 91 metų močiutė laukiame šios laidos kurios pusvalandyje telpa tikroviškas, o ne suvaidintas paprastų ir nuošidržių žmonių gyvenimas. Didelės kūrybinės sėkmės, ir eiti eiti į žmones kol kojos neša, kol akys mato, kalbinti ir prakalbinti savo pašnekovus (o Jums tai išties sekasi).
Kuo nuošidržiausi linkėjimai gerbiamam Arvydui Juozaičiui. Šio žmogaus 1976 metais Monrelio Olimpiadoje iškovotas bronzos medalis išties auksinio vertas. Kaip ir tolimesnė jo veikla tiek visuomeniniame, tiek ir politiniame Lietuvos gyvenime.
O paklausti gerbiamo Arvydo galėtumėte, kaip turėtų būti finansuojamas Lietuvos sportas, kokias čia jis mato įžvalgas: ar viskas tik krepšiniui, ar ir kitoms sporto šakoms reikėtų bent jau apylygiai skirti lėšų. Toli ieškoti nereikia, juk mūsų kaimynai latviai taip ir daro, užtai pas juos visuose sporto šakose tam tikras aukso vidurys ir balansas išlaikomas (jų žiemos sporto šakų lygis ypač aukštas). Gi pas mus viskas tai vieninteliai mūsų religijai – krepšiniui. O tie krepšininkai, kažkaip labai jau atsainiai žiūri į darbą kurį turį gerai dirbti. Tai ne Sabonio, Kurtinaičio ir Paulausko karta, kur vyrai išties ypač profesionaliai atliko tai kas ir priklauso nuo tikrų profesionalų.
Jums rašo Tomas Vaiseta, VU Komunikacijos fakulteto edukacinio laikraščio “Universiteto žurnalistas” redaktorius. Nežinau, kaip Jūs reaguosite į mano pasiūlymą/prašymą, bet nusprendžiau pabandyti.
Norėčiau mūsų portale (http://www.universitetozurnalistas.kf.vu.lt/)
pasiūlyti skaitytojams (iš esmės studentams) paskaityti žurnalistikos profesionalų patarimų. Pagalvojau, kad būtų labai smagu, jei ir Jūs galėtumėte pasidalinti savo patirtimi. Šitas pasidalinimas galėtų įvykti tokia forma: 10 patarimų, kaip prakalbinti žmogų. T.y. jūs pateikiate trumpų (ar ilgų) dešimt patarimų, kurie Jums padeda prakalbinti žmones (o šiuo atveju Jūsų patirtis tikrai unikali) ir kurie galėtų padėti jauniems žurnalistams to taip pat mokytis. Be abejo, į formą galite žiūrėti laisvai ir kūrybingai.
suprantu, kad prašau iš Jūsų atiduoti šiek tiek laiko, bet galbūt sutiksite, pagarbiai Tomas Vaiseta
Slūgela, brangiausioj, paūtarykim
Kolei šitam dar svieti
Prietėliai vieni kitus pašėnavokim
Rozu Dzievuliu padėkavokim
Kad akialės riagi
Kad kojalės aina
Kad rozu darbuosna
Plašiam smagių dainų
Laba diena Benai, noru širdingai dėkoti už tavo programa. Aš gyvenu į Amerika ir man labai įdomu girdėti apie senoviškus laikus ir kaip senelei gyveno pirmiau ir dabar šitais laikais. Mano tėviškė buvo į Marijampolės rajone ir dar turu giminų aplink Marijampole. Aš radau save į Amerika 62 metus atgal kaip buvau 5 metū ir visa laika turėjau šnekėti lietuviškai su mama, tai dar dabar biskį moku kalbėt. Pradėjau lėkt atgal į tėvyne į 1993 ir beveik kožna tris metus gryžu atgal pasimatyt su gimines. Labai ačiu už jūsū programa, visados labai įdoma
Benai ačiū už nuostabias laidas. Sėkmės jums ir jūsų komandai.
Labas, Benai,
labai laiku šeštadienį pasikvietei Arvydą Juozaitį. Diena po dienos klausydamas Čekuolio kliedėjimų ir matydamas jį ekrane maniau, kad nebeištversiu. Kadangi turiu šiokią tokią patirtį atominėje energetikoje (vienas iš nedaugelio lietuvių, kuriems buvo leista nuodugniai susipažinti su Limerick atomine elektrine JAV; dalis studijų KPI buvo elektros tinklai ir sistemos, teko aiškintis Vienos konvenciją dėl branduolinės žalos ir vesti neviešintas derybas su Baltarusija dėl branduolinio kuro tiekimo iš Rusijos), tai man buvo ypač sunku klausyti Čekuolio kliedėjimų. Parašiau komentarus Delfi. Džiugu, kad 99 proc. komentatorių bendraminčiai, bet liūdna, kad tikrai kvalifikuotų komentarų gal kokia 10.
Tik ką dar kartą perklausiau laidą su Juozaičiu – pasidarė lengviau. Benai nepasiduok, kaip sakė Arvydas – važiuok tiesiai.
Dėkui už laidas ir nuotraukas.
Virgilijus
Ar dalyvauja Arvydas rinkimuose? Jei pakviestas į laidą – tai aišku, kad ne. O kodėl tokie žmonės, kaip jis, laikosi atokiai nuo politikos?
Sveiki. Įdomu būtų sužinoti Arvydo Juozaičio nuomonę apie alternatyvius būdus stabdyti evakuaciją iš Lietuvos. Galbūt Jis galėtų pasiūlyti, ką nors kitoniško. Dar viena mano siūloma tema – žmonių susvetimėjimas, kuris yra dabartinė vyraujanti bendravimo forma. Įdomu būtų sužinoti šio reiškinio priežastis. Tik labai prašau nešnekėti apie rinkimus, nes tikrai išjungsiu.
Laba diena,
ačiū Jums, gerbiamas Benai už įdomias, turiningas laidas su Lietuvos mažų kaimelių ir vienkiemių žmonėmis. Kiekvieną šeštadienį aš, mano mama ir mūsų sena 91 metų močiutė laukiame šios laidos kurios pusvalandyje telpa tikroviškas, o ne suvaidintas paprastų ir nuošidržių žmonių gyvenimas. Didelės kūrybinės sėkmės, ir eiti eiti į žmones kol kojos neša, kol akys mato, kalbinti ir prakalbinti savo pašnekovus (o Jums tai išties sekasi).
Kuo nuošidržiausi linkėjimai gerbiamam Arvydui Juozaičiui. Šio žmogaus 1976 metais Monrelio Olimpiadoje iškovotas bronzos medalis išties auksinio vertas. Kaip ir tolimesnė jo veikla tiek visuomeniniame, tiek ir politiniame Lietuvos gyvenime.
O paklausti gerbiamo Arvydo galėtumėte, kaip turėtų būti finansuojamas Lietuvos sportas, kokias čia jis mato įžvalgas: ar viskas tik krepšiniui, ar ir kitoms sporto šakoms reikėtų bent jau apylygiai skirti lėšų. Toli ieškoti nereikia, juk mūsų kaimynai latviai taip ir daro, užtai pas juos visuose sporto šakose tam tikras aukso vidurys ir balansas išlaikomas (jų žiemos sporto šakų lygis ypač aukštas). Gi pas mus viskas tai vieninteliai mūsų religijai – krepšiniui. O tie krepšininkai, kažkaip labai jau atsainiai žiūri į darbą kurį turį gerai dirbti. Tai ne Sabonio, Kurtinaičio ir Paulausko karta, kur vyrai išties ypač profesionaliai atliko tai kas ir priklauso nuo tikrų profesionalų.
Sveiki. Čia apie Molėtų rajoną važinėjat, būtų įdomu kad ką nors iš Alantos pakalbintumėte, aš manau atsirastų įdomių žmonių.
Jums rašo Tomas Vaiseta, VU Komunikacijos fakulteto edukacinio laikraščio “Universiteto žurnalistas” redaktorius. Nežinau, kaip Jūs reaguosite į mano pasiūlymą/prašymą, bet nusprendžiau pabandyti.
Norėčiau mūsų portale (http://www.universitetozurnalistas.kf.vu.lt/)
pasiūlyti skaitytojams (iš esmės studentams) paskaityti žurnalistikos profesionalų patarimų. Pagalvojau, kad būtų labai smagu, jei ir Jūs galėtumėte pasidalinti savo patirtimi. Šitas pasidalinimas galėtų įvykti tokia forma: 10 patarimų, kaip prakalbinti žmogų. T.y. jūs pateikiate trumpų (ar ilgų) dešimt patarimų, kurie Jums padeda prakalbinti žmones (o šiuo atveju Jūsų patirtis tikrai unikali) ir kurie galėtų padėti jauniems žurnalistams to taip pat mokytis. Be abejo, į formą galite žiūrėti laisvai ir kūrybingai.
suprantu, kad prašau iš Jūsų atiduoti šiek tiek laiko, bet galbūt sutiksite, pagarbiai Tomas Vaiseta
Ačiū už archyvą visai rupeika.lt komandai. Ačiū už tai, ko nesugeba padaryt LRT, nors jau pusmetį reklamuoja naująją interneto svetainę.
Dzūkiškai
Slūgela, brangiausioj, paūtarykim
Kolei šitam dar svieti
Prietėliai vieni kitus pašėnavokim
Rozu Dzievuliu padėkavokim
Kad akialės riagi
Kad kojalės aina
Kad rozu darbuosna
Plašiam smagių dainų
Laima Petronienė
–
– Padėk Dzieve!
– Dzėkui Dzievu!
Laba diena Benai, noru širdingai dėkoti už tavo programa. Aš gyvenu į Amerika ir man labai įdomu girdėti apie senoviškus laikus ir kaip senelei gyveno pirmiau ir dabar šitais laikais. Mano tėviškė buvo į Marijampolės rajone ir dar turu giminų aplink Marijampole. Aš radau save į Amerika 62 metus atgal kaip buvau 5 metū ir visa laika turėjau šnekėti lietuviškai su mama, tai dar dabar biskį moku kalbėt. Pradėjau lėkt atgal į tėvyne į 1993 ir beveik kožna tris metus gryžu atgal pasimatyt su gimines. Labai ačiu už jūsū programa, visados labai įdoma