Minčių pieva

Čia galite rašyti kas tik patinka!

406 komentarai

  1. Guostė sakė:

    Sveiki,
    prašau pagalbos kovojant už žmogaus teisę gyventi. rašau Jums iš Krūminių kaimo esančio Varėnos rajone. Čia turim įsisenėjusi smurto atvejį, kurį reikia stabdyti. Ir man reikia visų galinčių padėti pagalbos ar bent patarimo. Situacija tokia: Krūminių kaime gyvena jaunas, mąstymo sutrikimų, žalingų priklausomybių turintis vyras. Kurį jau keli metai kažkas muša ir taiko įvairias fizines bausmes. Kankinamasis neturi namų, kur galėtų pasislėpti, nei jį auklėjančių ar bent saugančių artimųjų. Jis yra visiškas vargšas. Kaimas nežino kaip jam padėti, o nelabai ir nori, juk kam rūpi svetimos problemos. Tačiau šio sekmadienio dienos vidury (balandžio 9d) skriaudžiamasis vėl buvo sumuštas, šį kartą daužytas lenta ,jam prakirsta galva. Šį kartą žmogui buvo suteikta tinkama medicininė pagalba ir pradėta baudžiamoji byla. Tačiau bėda išlieka, mat, vienintelis ir pagrindinis įtariamasis yra iš pasiturinčios kaimo šeimos… O ir pats nukentėjusysis nežino kur pasislėpti, nes skriaudikas jau kartą po incidento mėgino vargšą perkalbėti atsiimti parodymus.
    Prašau, padėkit man kas kaip galit – stabdyti smurtą Lietuvoje ir spręsti užleistas kaimo problemas. Įneškime skaidrumo! Vien šioje situacijoje atsiskleidžia visa „puokštė“ mūsų valstybės problemų. Bet pradėkim bent nuo vieno žmogaus teisės į gyvenimą, koks tas žmogus bebūtų.
    Benas:
    Perkalbėta su Alytaus apskr. VPK pareigūne Kr. Janulevičiene, ir tikrai neatrodo, kad bylą kas nors „nusipirks“.

  2. Daina Zd sakė:

    Laba diena
    beveik visada, jei galiu, klausau Jusu laidos „Kaip zmones gyvena“.
    Visada stebiuosi, kaip Jus kalbindamas paprastus kaimo zmones galite sukurti tokia idomia, su humoru laida.
    JUMS SIULAU NUVYKTI I DZUKIJA, I LAZDIJU RAJONA IR APLINK……..TEN LABAI LINKSMI, TACIAU MEGSTANTYS IS KAIMYNU PASISAIPYTI ZMONES.
    TEN VISI TURI PRAVARDES, BET LABAI JIE JUOKINGAI KALBA……

    Laba diena dar kartą,
    patikslinu rekomenduojamus kaimus Lazdiju rajone, tai:
    Šventežeris, Teizai, Stebuliai, Teizininkai,Padusys…….
    2017 m. kovo 19 d. 15:03 val.
    Benas:
    Viską padariau kaip liepėt!
    2017 m. balandžio 8 d. 16:03 val. buvo Teizų kaimynai iš Straigiškės Kundrotai. Pasakojo apie akamaną Mogilevskį, kuris pašovė konkurentą dėl kaimo gražuolės ir nutarė, kad tas jau negyvas. Ėmė ir nusišovė pats, nes buvo Pilsudskės laikai, grėsė mirties bausmė. Dabar scenarijus būtų visai kitoks, akamanas taptų televizine žvaigžde…

  3. Vilma sakė:

    Puikios laidos p. Rupeikos. Sėkmės darbe ir nekreipkite dėmesio į žmones, kurie jūsų nemėgsta, nes tiesos krisleliai išsakomi jūsų laidos yra tiesiog atgaiva dar likusiems doriems Lietuvos žmonėms ir tikra rakštis visokio plauko niekšeliams.

  4. Zenonas sakė:

    Ačiū Jums už gruodžio 3 d. laidą iš Narbūčių. Labai smagu buvo pasiklausyti reportažo iš šio kaimo. Esu gimęs Daujočiuose ir dar pažįstu šio krašto žmones. Todėl užgirsti apie jų gyvenimą, užgirsti jų balsus buvo atgaiva mano sielai. Dėkoju už tokį puikų reportažą, už nuostabias nuotraukas. Sėkmės Jums ir linkiu sutikti kuo daugiau tokių puikių pašnekovų.

  5. Tomas sakė:

    Puikus jusu puslapis ir radio laida. Paklausau, pasiziuriu ir kasdienybes bedas uzmirstu, aciu.

  6. Prof. habil. dr. Albinas Lugauskas - šauksmas tyruose? sakė:

    Tarptautinei Mokytojų dienai praėjus
    SOS Kurnėnų Lauryno Radžiukyno mokykla
    Vizija
    “ Brangus žingeidus lietuvi! Pakliuvus į Dainavos sostinę Alytų, kviesčiau pabuvoti Kurnėnų Lauryno Radžiukyno mokyklos edukaciniame-turistiniame centre. Kodėl ? Visų pirma, kad sau ir kitiems atsakytumei į klausimą: „Kas paskatino išeivį, inžinierių, užsienyje baigusį aukštuosius mokslus, sukūrusį šeimą, išleidusį į mokslus du sūnus, sukaupusį savo darbu santaupas, atsisakyti jų ir grįžus į gimtąjį kraštą skirti jas žmonių švietimui, moralinių ir kultūrinių vertybių ugdymui?“ Neskubėk atsakyti. Atsakysi po to, kai pabuvosi šiame centre, pajusi šio krašto žmonių dzūkišką dvasią, pajusi kas padėjo pagrindus tokiam samprotavimui ir atsidavimui.“ Nuoširdžiai tikėdamas, kad netrukus toks kvietimas turistams ir keliauninkams bus reikalingas taip savo pasiūlymus dėl Kurnėnų mokyklos ateities pradeda iš Alytaus rajono Maštalierių kaimo kilęs garbaus amžiaus prof. habil.dr. Albinas Lugauskas. Deja, kol kas tai tik trapi vizija.
    Kas svarbiau – arklidės ar mokyklos ?
    Pargrįžus į tėviškes kiekvienam maga pabuvoti gimtuosiuose namuose arba bent parymoti toje vietoje, kur būta tėvų ar senelių namų. Kitas nostalgiškos traukos objektas – mokykla, kurioje mokėmės. Džiugu, jeigu ten vyksta pamokos, krykštauja vaikai, kai buvę klasiokai gali pasikviesti mokytojus ir susirinkti mokyklon minėti baigimo jubiliejų, pasėdėti klasėje. Ir pasidaro liūdna, jeigu pastatų jau nebėra arba iš jų išvyta mokyklos dvasia. Dar liūdniau, kai išlikę unikalūs mokyklų pastatai, vertai pripažinti kultūros ir architektūros paveldo objektais, nyksta savivaldybėms nerandant arba nenorint rasti, kaip juos racionaliai panaudoti. Pasižiūrėjus kam panaudojamos ES fondų lėšos, regis senų dvarų arklides ar mėšlides yra kur kas svarbesni paveldo objektai, nei išliekamąją vertę turinčios mokyklos.
    Istorijos faktai Kurnėnų mokykla pastatyta kraštiečio išeivio į Ameriką Lauryno Radžiukyno lėšomis 1934-1936 metais ir padovanota savajam kaimui. Mokyklos vėliavoje vaizduojamas laivas, ratu apjuostas stilizuotų vėjo jėgainės menčių. Mat dauguma medžiagų, įrangos ir mokyklos reikmenų atplukdyta iš už Atlanto. Geradario išmanaus inžinieriaus lėšomis ir priežiūra pastatyta tiems laikams moderniausia Lietuvoje kaimo mokykla su centriniu šildymu, arteziniu gręžiniu ir elektrą gaminančia vėjo jėgaine, su butais mokytojams, aikšte vaikų sportui ir žaidimams. Aukštai į dangų šaunančiu bokšteliu ir spindinčia jo viršuje Vytimi žiūrint nuo čia pat bėgančio kelio statinys atrodo tarsi kokia pilaitė. Pirmieji mokiniai – 51 aplinkinių kaimų vaikai Kurnėnų mokyklon sugužėjo 1936 m. spalio mėnesį. Mokykla sėkmingai paruošė gyvenimui ne vieną mokinių kartą. 1992 metais jai suteiktas geradario Lauryno Radžiukyno vardas. 1996 metais spalio 5d. čia sugužėjo daug garbių svečių, mokytojų ir mokinių, L.Radžiukyno giminaičių ir kaimo žmonių, pažinojusių savo geradarį. Iškilmingai ir prasmingai pažymėtas mokyklos 60 -ties metų jubiliejus, tarptautinė mokytojų diena, pagerbtas iškilaus mecenato atminimas. Mokyklos direktorę Antaniną Urbanavičinę sveikino prof. Vytautas Lansbergis. Deja, situacija netrukus pasikeitė. Sumažėjus aplinkinėse gyvenvietėse mokinių skaičiui, 2008 metais mokykla buvo uždaryta.

    Ko rauda vėjo jėgainė ?
    Šiandien važiuojant atnaujintu keliu iš Alytaus link Kalvarijos, buvusios gražuolės mokyklos per suaugusias tankias egles beveik nesimato. Veikiamos pelėsių pajuodo mokyklos išorės ir vidaus sienos. Netrukus po mokyklos uždarymo per sargo aplaidumą nuo šalčio prakiuro centrinio šildymo sistema, patalpos jau daug metų patalpos nešildomos. Ilgą laiką nebuvo remontuojama prakiurusi stogo dalis, todėl lietaus vanduo supūdė salės grindis ir apgadino sienas. O patalpų viduje dar gali pamatyti daug autentiškų išliekamąją vertę turinčių santechnikos įrenginių, amerikietiškos mokyklinės įrangos ir kt. Vienoje klasėje tebėra sveikos grindys, išsaugoti suolai, ant sienų kabo išlikę paveikslai, mecenato L.Radžiukyno portretas, atmintinos nuotraukos. Ant stalų dulkiu sluoksnius padengti albumai su mokinių ir svečių nuotraukomis, lankytojų įrašais atminimų knygoje. Viršutiniuose aukštuose rasime buvusio gamtos muziejaus eksponatus, spintose prieškario vadovėlius. Tačiau bendras įspūdis nykokas. Mokykla jaučiasi kaip savo vaikų pamiršta pasiligojusi, vienumoje palikta numirti motina. Čia gyvenusią pažinimo šviesos dvasią ir fundatorius šlovę marina laikas ir aplaidumas. Geras privažiavimas ir tankūs brūzgynai labai patogūs pasislėpti nuo viešumos čia besilankantiems „kandukams“, paliekantiems butelius, šiukšles ir apsiusiotus mokyklos pamatus. Kilus vėjo gūsiams toli už Kurnėnų mokyklos ribų pasigirsta tarsi dejonės. Tai rauda gailiai girgždantis kartais dar besisukantis, surūdijęs senasis vėjo jėgainės diskas. Mecentas L.Radžiukynas apsiverstų kape, jeigu pamatytų kaip yra paniekinta kilni jo dovana.
    Savivaldybei reikalingas visuomenės palaikymas
    2015m. birželio 12d. Alytaus rajono savivaldybėje buvo surengtą konferenciją dėl paveldo objekto – Kurnėnų mokyklos. Dalyviams buvo pristatytas 2009 metais rajono savivaldybės užsakymu rengtas rekonstrukcijos projektas. Jame buvo numatyta mokyklos teritorijoje statyti naujas administracines, konferencines bei poilsines patalpas, pramoginę infrastruktūrą, aptverti teritoriją aukšta tvora. Deja, pačios mokyklos rekonstrukciją buvo planuojama nukelti antrajam etapui. Šis projektas susilaukė motyvuotos kritikos. Savivaldybei buvo rekomenduojama iš naujo įvertinti unikalaus objekto prasmingo, tikslingo ir racionalaus panaudojimo galimybes, derinant jame ir pažintinę – kultūrinę, ir verslo veiklas, įjungimą į turistinio maršruto po Alytaus rajoną planus. Siūlyta sukurti čia ir retro, ir šiuolaikiškas pažintines muziejines ekspozicijas, greta mokyklos įrengiant turistų ir lankytojų poilsio bazę bei infrastruktūrą ir kt. Siūlyta suaktyvinti objekto išskirtinumo ir vertingumo viešinimą. Deja, 2015 08 29 viešai skelbtoje savivaldybės informacijoje rašoma, kad numatoma išnaudoti Kurnėnų mokyklos teritoriją, įkuriant joje pramogų kompleksą. Ar nebus grįžtama prie ankstesniojo sumanymo, panaudoti šio paveldo objekto žinomumą, ignoruojant jo sakralinę paskirtį? Savivaldybė ieško sprendimų, mokyklos sutvarkymas įtrauktas į ilgalaikių darbų programą. Žinau, kad įvyko nemažai derybų su krašto verslininkais. Deja, iki šiol nepavyko rasti investuotoją, sutinkantį visuomenės interesui naudoti ir paveldo objektą, ir greta išvystyti poilsinę bazę. Alytaus rajone vykdoma daug svarbių inovatyvių socialinių projektų. Tikiu, kad ir nestandartiniam projektui, derinančiam edukcines-pažintines ir pramogines veiklas ES paramos fondų lėšų dar galėtų būtų gauta. Suprantama, paveldo objekto rekonstrukcija būtų nepigi, veiklos išvystymui savivaldybei tektų skirti lėšų, kurių grąža būtų daugiau socialinė, nei materialinė. Gal pasiryžti sudėtingiems darbams ir išlaidoms rajono vadovams reikalingas didesnis palaikymas, tikėjimas, kad tam turės aktyvų visuomenės pritarimą ir įvertinimą ?
    Kraštiečiams rūpi mokyklos ir mokytojai
    Puikiai žinodamas Alytaus krašto apylinkes ir krašto lankytinus objektus, žmones ir jų istoriją, ne vieną užsienietį, pakviestą gimtinėn į turistinį žygį, yra stebinęs žymus chemikas, prof. hab.dr. A.Lugauskas. Su kokia išmone, su kokia begaline meile ir gimtųjų vietų bei papročių pažinimo patirtimi, su subtiliomis detalėmis žilagalvis profesorius surašė šešių puslapių rankraštyje pasiūlymus kaip panaudoti Kurnėnų mokyklą ! Atspausdinau jo vizijas ir nusiunčiau rajono savivaldybei. Abejoju, ar į tuos pasiūlymus buvo įsigilinta. Iš kito garbaus kraštiečio, poliatyviosios medicinos pradininko Lietuvoje prof.hab.dr. Arvydo Šeškeičiaus šiais metais gavau dovanų istorinę 430 psl. studiją „Simas ir jo apylinkių pradinės mokyklos“. Gydytojas profesionalas, pelnęs aukščiausių šalies institucijų apdovanojimus, surinko gausią medžiagą ir preciziškai detaliai aprašė Simno apylinkių pradines mokyklas, jų vadovus, mokyklų veiklos faktus. Vardijami mokytojai, pabrėžiant jų vykdyto dorinio ir pilietiškumo ugdymo svarbą, pateikiami pavyzdžiai drausmės ir pareigos jausmo supratimo ugdymui, išryškintos ir dokumentais iliustruotos negatyvios sovietmečio ideologinio auklėjimo įtakos. Medžiagą rinko tam, kad kaimo šviesuolių, skleidusių tautiškumą, patriotizmą, dvasines vertybes atminimas nebūtų užmirštas. Nostalgiška meilė mokyklai kartais kuria mažus stebuklus. Štai dar sovietmečiu uždarytos Dubėnų kaimo mokyklos buvę mokiniai 2012 metais organizavo susitikimą. Labai šiltas ir prasmingas buvusių mokytojų ir mokinių pasimatymas įvyko Rumbonių parapijos namuose. Buvęs mokytojas Danielius Jedzentavičius paskaitė dalyviams savo eilėraštį, kurio pabaigą noriu pacituoti: „Kai nauja valdžia ateina tai ir nuomonė kita – Kam čia kaime reikalinga ta Dubėnų mokykla? Reikia kryžių pastatyti, nes istorinė vieta, Kad visiems jisai primintų – čia juk buvo Mokykla.“
    Idėjai įamžinti mokyklos atminimą, pastatant už sudėtas asmenines lėšas kryžių arba paminklą, pritarta. Po metų mokiniai susibūrė šalia buvusios mokyklos pastatų pastatyto paminklo. „Mano praktikoje tai pirmas paminklas, kuris pastatytas mokyklai“, – kiek nustebęs sakė į renginį atvykęs Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas.
    O kiek patirties ir pagarbos mokytojui ir mokyklai, kiek daug šviesių, entuziastingų švietimo pertvarkos vilčių, radau edukologo, prof. hab.dr. Alberto Pilčiausko, kilusio iš Punios, monografijoje „Pedagoginio dvasingumo link“ ! Tačiau garbusis Pedagogas išėjo Anapilin, palikdamas ir nusivylimo gaideles, kad pertvarka ir modernizavimas tolsta nuo dvasingumo ugdymo idėjų, deklaruotų šalies Nepriklausomybės atkūrimo pradžioje.
    Likvidavimas – stalininis terminas
    Šalyje tragiškai mažėjant vaikų skaičiui, mokyklų uždarymas yra skaudi, tačiau neišvengiama realybė. Tačiau ataskaitose yra naudojamas dviejų žodžių derinys, kuris man, gūdžios Tomsko srities taigos posiolke baigusiam rusišką pradinę mokyklą, primena stalino laikus. Tie du žodžiai – mokykla ir likvidavimas. Gerai, jeigu pastatai perduodami veiklioms vietos bendruomenėms. Tačiau dažnai procesai vadinami taip, kaip jie vykdomi, būtent – likvidavimas. Dar iki pardavimo išplėšiamos durys, langai, grindys, išnešiojamas inventorius, į šiukšlyną keliauja puošę mokyklą turintys mokinių ir mokytojų darbeliai. Pastatai pertvarkomi arba griaunami, nes kažkam reikėjo sklypo geroje vietoje. Kita šių laikų vertybinė „dimensija“- likvidavimas buvusios pagarbos Mokytojui, verčiant mokytojus nuolankiais mokinių tarnais, dažnai priverstus labiau besirūpinančiais mokinio krepšelių skaičiumi, nei ugdymo kokybe. Akcentuojant vaikų teises, ugdymo programose ir kasdienybėje į trečiaeilį planą nustumta pareiga ir atsakomybė. Kadais mokyklose buvo vykdoma komunistinės ideologijos propaganda. Tada tam pasipriešinti buvo sudėtinga. Dabar esame laisvi, tačiau prisitaikėliškai padlaižiaujame skolintoms iš užsienio ugdymo pseudoidėjoms, pridengtoms modernizacijos ir asmens laisvių skraiste. Tai ilgos diskusijos reikalaujančios švietimo problemos. Noriu paraginti buvusius Kurnėnų mokyklos mokinius, mokytojus, visus kultūros paveldo prasmę ir reikšmę suprantančius ir branginančius žmones palaikyti iniciatyvą prikelti mokyklą. naujam gyvenimui. Su kuo nepakalbu, visi mano, jog rekonstruotas ir išmaniai naudojamas edukacinio paveldo objektas turėtų svarią, ilgalaikę visuomeninę reikšmę Dzūkijos kraštui. To nori ir tikisi. Deja, nueiti pas rajono merą ir išsakyti palaikymą ryžtasi tik vienas kitas… Primenu, kad šių metų spalį sueina 80 metų, kai buvo mokiniams atvertos Kurnėnų mokyklos durys ir 60 metų, kai amžinybėn iškeliavo jos mecenatas Laurynas Radžiukynas.
    doc. dr. Kazimieras Sventickas Alytaus mokslininkų draugijos „Vizija“ tarybos narys

    Laida “Kaip žmonės gyvena” solidarizuojasi su žymiu mokslininku Albinu Lugausku ir puikaus straipsnio autoriumi Kazimieru Sventicku. Deja, pirminiai rinkimų rezultatai rodo, kad mokslo – švietimo prioritetų deklaravimas tėra tik standartinė agitacija. Nors gal…

  7. Laima sakė:

    Tėtis pasigenda laidos „Kur žmonės gyvena“, kur dingo Benas Rupeika?
    Benas
    Ir tėtis, ir Laima jau gali klausyti laidos vėl. Paskui bus pertrauka
    rudens spalvų stebėjimui, ir 09.17 bendrausime vėl.

  8. Su valančiškais linkėjimais - Alfredas Čiučiurka sakė:

    Aktorius ir režisierius Petras Dimša, nuteistas už dviratinko suvažinėjimą, yra nekaltas, nes buvo girtas, todėl, kad pasitikėjo valdžia, su kurios leidimu NUSIKALTIMŲ PRIEŽASTIS, pasivadinusi visokiais švyturiais, kalnapiliais, stumbrais, balzamais, širdies lašais su gudobele ar be jos, iškilmingai tebelaikoma buteliuose blizgančiom etiketėm maisto parduotuvėse bei vaistinėse ir visi tyli, patenkinti, vaidina teisuolius, net girtuokliui papjovus Kražiuose keturias moteris ir girtam tėvui įmetus du vaikus į šulinį, Vilniaus gatvėse įrengtuose stenduose reklamuojamas melas, kad tai yra įspūdžių kolekcionavimas, optimalaus prizo laimėjimas, alaus vėsinimas iki + 7 C ir t. t.

    Vilkinamas ir virš 50 000 rinkėjų pasirašytas prašymas svarstyti klastingiausio narkotiko apyvartos ribojimą.

    Atsigauti neįmanoma ir bažnyčiose: nors įstatymas draudžia viešai girtauti, per mišias vyną geria kunigai, net dalyvaujant aukščiausiems valstybės pareigūnams.

    Nesiūlau nušalinti kaip Turkijoje, bet būtina iš teisėjų atimti privilegiją nuosprendžius skelbti Lietuvos Respublikos vardu, nes kalėjimuose sėdi visai ne ta publika, kaip sako liaudies išmintis, ne žmogus, degtinė kalta.

    Su valančiškais linkėjimais,
    Alfredas Čiučiurka

    P. S.
    Bet ar laužo sau galvą nors vienas sūdas dėl dasižinojimo teisybės?
    Vincas Pietaris („Kaimo sūdas“, Raštai, psl. 51, Vilnius, 1973 m.)

  9. Kestas sakė:

    Norėčiau daugiau vaizdų ir nemažiau veidų.
    Su pagarba
    Kestas

  10. Klausytojas, literatūrologas Pranas sakė:

    Mielas Benediktai,

    taip jau nutiko, kad vakar su bičiuliu važiavome greitkeliu Užventis–Varniai pro GAUDKALNĮ, ir tai ką pamatėme, mus sukrėtė: buvo suarta pusė rytinio šlaito kalno, kurio, kaip pats prieš porą savaičių rašei, aukštis 187 m. !
    Pabandysiu Tau dabar atsiųsti gal 10 nuotr. nusiaubto Gaudkalnio, tai yra SIAUBKALNIO. Kadais galingi ąžuolai ant jo gaudė galingas ir didingas Miško simfonijas, dabar dvikojai padarai, neverti žmogaus vardo, savo nusikalstama „ūkine“ veika kelia siaubą ir yra pavojingi.
    Visa tai vyksta Varnių Regioninio Parko Direkcijos Būstinės pašonėje, beveik Pažastyje! Ką tik internete pasižiūrėjau, kaip save pristato minėtoji VRPDB. Ten rašoma: „Regioninio parko paskirtis, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 nutarimu Nr.490 „Dėl regioninio parko nuostatų patvirtinimo“, yra išsaugoti Žemaičių ežeruoto kalvyno kraštovaizdį su Medvėgalio, Aukštagirės, GAUDKALNIO, Moteraičio, Sprudės viršukalnėmis, raiškiais . Tai bent saugoja!
    Sakykime, kad GAUDKALNIS nei gaudžia, nei yra gražus ar panašus į besiilsintį liūtą, nei yra priglaudęs kaulelius šimtų, o gal ir tūkstančių mūsų gentainių, o yra vien tik Ūkinis objektas. Tai ir ūkiniu- ekologiniu požiūriu, toks jo „nugruilinimas“ atneš tik dideles nelaimes: sparčią dirvos eroziją, o po galingų liūčių ir katastrofišką Gaudkalnio NUSIAUBIMĄ!

    Mielas Benediktai, kai Direkcijos miega, bijo ir „nieko nežino“ ar tiesiog oficialiai leidžia, vienintelė instancija, kurios privengia SIAUBKALNIŲ „ kūrėjai“, yra žiniasklaida. Ar Tu, turi galimybių, įjungęs proto varikliuką ir intuiciją, pasitelkęs savo milžinišką patyrimą, kolegų paramą, iškelti viešumon šį gėdingą faktą? {Ir koks čia be „iškėlimas viešumon“: išniekintas GAUDKALNIS matomas už kelių kilometrų, o pro jį kasdien asfaltuotu keliu pravažiuoja šimtai, jei ne tūkstančiai žmonių}.
    Kad būtų lengviau galinėtis (jei to imsies), pacituosiu kelis gabaliukus iš Česlovo Kudabos knygos „Septyni keliai iš Varnių“ (1993 m. laida, p. 83-84): „…Gerą pusdienį reikia turėti, kad apeitum nepaprastą Pavandenės akiračio kalvą Gaudkalnį. Iki priartėji prie jos, gėriesi siluetu. Ji pailga, įdomaus išsikuprojimo. Ir vis kinta – tai panaši į banginį, tai į gulintį liūtą su išriestu nugarkauliu, glūdžiai besiilsintį tarp kitų didžių žemės kuprų. Gal ką nors tykantį. Kalva neturi atodangų, nežinia, kas jos viduje, sunku suprasti ir jos kilmę – atsiradimo šičia priežastį. Kalnas tyli. Tylėjo, kai čia prieš kelis šimtus metų kopdavo skausmingos vilkstinės į viršūnę. Gal kitkart net ašarų nebuvo likę – ten, sako, laidojo maro aukas. Kalnas kantrus. Šit jis leidžia savo šlaite augti kukliam čiobreliui, žmogaus pasėtiems dobilams. Leido nukirsti ąžuolus.“.
    Pranas V.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*